žabarinis

žabarìnis, -ė adj. (2) 1. Šl, Rs iš žabų padarytas: Iš vien žabarų nupina torą, vadina žabarìnė Stl. Žabarìnė tvora nuo vištų, ka į rasodą neįlįstų Jrb. Su žabarinè tora tvera, kryžiavo[ja] [virbus] aple mietus DūnŽ. Žabarìnė įžambiai pinta tora pry mūsų Grd. Eikim per kiemą, lipkim per žabarìnę, kad šuneliai nepajustų, nei tėveliai nepabustų (d.) Š. Išpėriau su žabarinè šluota DūnŽ. 2. su žabarais, stagarais: Šienas žabarìnis: pribiręs sausų šakų Ggr. ║ su spaigliais: Grūstiniai patalai dar žabarìniai vadinos Lk. 3. su ašakomis, rupus: Žabarìnę duoną kitą kartą liuob valgyti Dr.

◊ žabarìnė tvorà (torà)

1. šioks toks gyvenimo padėjėjas, pašnekovas: Koks bebūtų vyriškas, toks, vis žabarìnė torà Krš.

2. apie nepaliaujamai plepantį žmogų: Eik jau eik, tu žabarìne tvõra! Jrb.